- meilybė
- meilýbė sf. (1) 1. SD128,304,379 meilumas: Matai, kas par meilýbė vaiko Rdn. Ir meilýbė to katinelio! Vkš. Kokia jo meilýbė, kol išgauna, o paskui nežiūri ant manęs J. Apteko meilybe lūpos tavo brš. Teikis meilybe savo apdovanoti širdis Blv. Su romumu ir meilybe atsakau brš. 2. meilė: Kokia tarp anudum didelė meilýbė, eik eik! Mžk.
Dictionary of the Lithuanian Language.